Ar prisimenate tuos laikus, kai termometrai rodydavo žemiau –30 laipsnių? Lietuvą užklupęs speigas priverčia mus grįžti į praeitį, kai tokie šalčiai buvo ne retenybė, o norma. Šįkart ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Šiaurės Europoje užfiksuoti rekordiniai šalčio rodikliai, kurie peržengia visas mūsų įprastas ribas. Ši žiema įeis į istoriją ne tik kaip viena šalčiausių pastarųjų dešimtmečių, bet ir kaip ženklas, kad ekstremalūs orai tampa mūsų kasdienybe.
Lietuva atsidūrė lediniame gniaužte
Vasario antroji Lietuvoje pažymėjo ne tik kalendorinę gražią dieną, bet ir išskirtinį orų reiškinį. Šeduvoje, Radviliškio rajone, termometrai nukrito net iki –34,3 laipsnio Celsijaus. Tai rodiklis, kurio nematėme nuo 1996 metų vasario 8 dienos, kai Tauragnuose buvo užfiksuotas absoliutus šalčio rekordas –35,0 laipsnio. Tokie skaičiai primena mums, kad net ir šiltai įsivaizduojamas pasaulis gali staiga pasinerti į ledinį miegą.
Kodėl šaltis tapo toks intensyvus?
Nors orų ekspertai ramina, kad artimiausiomis dienomis turėtų būti švelniau, ir savaitgalį šaltis turėtų šiek tiek atslūgti, šis reiškinys paliko ryškų pėdsaką. Tai nėra vien tik trumpalaikis epizodas, bet ir ženklas, kad mūsų klimatas keičiasi nepastebimai, bet užtikrintai.
Šiaurės Europa: sausis perrašė statistiką
Kol Lietuva mėgavosi (ar kentėjo) žiemiškais orais, Suomijoje situacija buvo dar dramatiškesnė. Suomijos meteorologijos institutas patvirtino: sausis šiaurinėje šalies dalyje buvo šalčiausias nuo 1987 metų. Tai reiškia, kad per daugiau nei trisdešimt penkerius metus nebuvo užfiksuotas toks ilgas ir intensyvus speigas. Šie skaičiai verčia susimąstyti ne tik apie gamtos jėgą, bet ir apie mūsų pasiruošimą ekstremalioms sąlygoms.
Sausio mėnesio rekordai Suomijoje:
- Vidutinė mėnesio temperatūra svyravo nuo –2 °C salyne iki beveik –20 °C Laplandijoje.
- Didžiojoje žemyninės Suomijos dalyje gyvsidabrio stulpelis beveik visą mėnesį nei karto nepakilo virš nulio.
- Žemiausias mėnesio rodiklis – 42,8 °C – buvo užfiksuotas Savukoski miestelyje Laplandijoje.
Sausio paradoksas: šaltis be sniego
Dar vienas įdomus faktas – nepaisant didžiulio šalčio, daugelyje vietų kritulių kiekis buvo neįprastai mažas. Tai rodo, kad šis sausis buvo ne tik šaltas, bet ir labai netolygus. Ar tai ženklas, kad gamta žaidžia su mumis, ar tiesiog neprognozuojamų pokyčių fazė?
Ką tai reiškia mums?
Tokie šalčio periodai, nors ir nėra visiškai beprecedenčiai, jų pasikartojimas yra itin retas. Dabartiniai rodikliai pavojingai priartėjo prie ribų, kurios laikomos ekstremaliomis net ir šiauriniams regionams. Šis speigas primena, kad žiema dar nepasitraukė ir gali parodyti jėgą tada, kai to mažiausiai tikimės.
Ar manote, kad tokie ekstremalūs orai tampa nauja norma Lietuvoje ir visame Šiaurės regione? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose!
